-17.8 C
Zarasai
Sekmadienis, 17 sausio, 2021

Gastronominė kelionė laiku: kaip didžiąsias metų šventes sutikdavo mūsų protėviai?

Ar jau skaitėte?

Kūčios ir Kalėdos, kokias žinome ir švenčiame dabar, prieš keletą šimtmečių ne tik atrodė kitaip, bet ir turėjo ryškesnių religinių motyvų, buvo gausios išskirtinių papročių. Etnologė Gražina Kadžytė atskleidžia, kaip šias kulminacines metų šventes XIX amžiuje pasitikdavo mūsų protėviai, o istorines vertybes puoselėjantis Šakių regiono verslininkas Arūnas Tarnauskas pasakoja, kokiais patiekalais šventinį stalą lietuviai puošia šiandien. 

Obuoliais ir sausainiais kvepiantys namai 

Šventinis kūčių stalas.

Etnologė G. Kadžytė mini, kad vienas svarbiausių XIX amžiaus prieššventinių akcentų būdavo švara kvepiantys, jaukūs ir šviesos kupini namai. Anuomet lietuviai savo namų langus puošdavo iš popieriaus iškarpomomis užuolaidėlėmis, o sietynus bei palubę apkaišydavo sunertais šiaudais, kad namuose atsirastų kuo daugiau gelsvos, žvilgančios šviesos. 

Kalėdinė eglutė tuomet būdavo ne tik graži, bet ir skani – ją lietuviai puošdavo kaspinėliais, iš spalvotų siūlų sunertomis rožytėmis, popierinėmis girliandomis, šiaudinėmis figūrėlėmis bei įvairiais skanumynais, kaip antai sausainiai ar saldainiai. 

„Rudenį surinkus obuolių derlių, dalis šių vaisių būdavo išsaugoma ir kabinama ant eglutės. Taip pat, šeimininkės kepdavo žvaigždžių, mėnulio, rombo formų sausainius, juos apibarstydavo grūdais, ar kitais turimais priedais, pririšdavo siūlą ir pakabindavo ant eglutės. Kartais būdavo pagaminama saldžių dekoracijų iš karamelizuotų morkų arba, jei saldumynai pirkti ir įsukti į gražius popieriukus, eglutę papuošdavo ir jais“, – XIX amžiaus Kalėdų eglutės puošimo subtilybes atskleidžia etnologė. 

Padėka artimui ir rūpinimasis vargingesniais

UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas.

Kadžytė pasakoja, kad XIX amžiuje lietuvių šeimos Kūčioms ir Kalėdoms ruošdavosi itin atsakingai ir apgalvotai, įtraukdami visus šeimos narius. Tuomet buvo itin vertinamos senolių tradicijos, iš kartos į kartą perduodami papročiai, o pačios šventės spinduliuodavo padėka ir pagarba vienas kitam, netrūkdavo gražių žodžių, palinkėjimų, net atsiprašymų už kada nors sukeltus konfliktus.

Ji atskleidžia, kad žmonės prieššventiniu laikotarpiu stengdavosi būti geresni, supratingesni. Turtingesnės šeimos paruošdavo Kūčių ir Kalėdų valgių lauknešėlius vargingiau gyvenantiems kaimynams ir nelaukdami Kūčių vakarienės, juos įteikdavo. Taip neturtingesni žmonės galėdavo džiaugtis pilnesniu ir šventiškesniu Kūčių stalu. 

„Prie Kūčių stalo šeima susėsdavo sužibus pirmajai vakarinei žvaigždei. Tėvai dažnai mažiesiems liepdavo sėdėti prie lango ir stebėti, kuris pirmas pamatys nušvitusią žvaigždę – tai būdavo labai garbingas paprotys. Jai sužibus, šeima susirenka aplink stalą, sukalbama malda, po jos vyriausias, garbingiausias namų vyras paimdavo kalėdaitį ir padalindavo jį visiems šeimos nariams. Ir tik tuomet pradedamas Kūčių patiekalų ragavimas“, – šventinių lietuvių papročių detalėmis dalijasi G. Kadžytė.

Kūčioms – paprastumas, Kalėdoms – egzotika

Etnologė Gražina Kadžytė.

Etnologė pabrėžia, kad Kūčių ir Kalėdų stalai XIX amžiuje atrodė gana skirtingai. Iš pirmo žvilgsnio, Kūčių patiekalai tebuvo kasdienis maistas. Anot jos, anksčiau kūčiavojant buvo ragaujamas toks maistas, kurį žmonės užsiaugindavo patys, apsikeisdavo su kaimynais ar amato bičiuliais. 

„Ant šventinio Kūčių vakarienės stalo būdavo patiekiama visa gausybė patiekalų: kūčiukai, kūčia, mirkyti javai, užpilti medaus vandeniu, pupos, žirniai, duona, baršteliai, rauginti kopūstai su sėmenų aliejumi, rauginti burokėliai bei mišrainė, į kurią šeimininkė sudėdavo įvairių daržovių. Ant stalo taip pat būdavo galima rasti spanguolių kisieliaus, raugintų grybų ar jais įdarytų pyragėlių, riešutų, kuriuos atnešdavo vaikai ir seneliai, sodo vaisių: obuolių, kriaušių, džiovintų slyvų, vyšnių. Bitininkų šeimose ant stalo būdavo ir medaus“, – pasakoja G. Kadžytė. 

Pasak jos, kiekviena šeimininkė turėdavo įvairiausių patiekalų receptų, tačiau Kūčių stalo esmė buvo visai ne valgių skaičius, o jų reikšmė bei simbolika – samprata, jog prie kiekvieno valgio atsiradimo ant stalo prisidėjo visi šeimos nariai. Kūčių vakaras išsiskyrė padėka šeimai, sau, Dievui, Žemei, kaimynams, o ji būdavo išreiškiama malda ir maisto ragavimu. 

Etnologė aiškina, kad pagal senuosius papročius, reikėtų paragauti visų Kūčių valgių, kadangi taip dėkojama tiems, per kieno malonę šis patiekalas atsirado ant stalo. Visgi, G. Kadžytė pabrėžia, kad patiekalų gausa tuomet nereiškė persivalgymo – Kūčių papročiai byloja, kad mėgautis maistu reikia laikantis saiko: šiek tiek paskanauti, bet neprisivalgyti iki soties. 

Anot etnologės, Kalėdų stalas buvo visiškai kitoks: „Ant jo puikuodavosi ne tik pieniški ir mėsiški valgiai, bet ir viskas, kas įsigyta parduotuvėse ar iš prekybininkų, atsiųsta iš kitų kraštų. Tai būdavo įvairūs egzotiški vaisiai, kaip antai – apelsinai, mandarinai, džiovintos figos, razinos, riešutai, marcipanai – visi skanėstai ir tuometinės naujovės. Šeimininkės taip pat patiekdavo sočių pyragų, sviesto, sūrio bei kumpio.“

Lietuviai šiandien ieško naujų gastronominių patirčių

UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas įžvelgia, jog ir šiandien Kūčios daugybei lietuvių šeimų asocijuojasi su ramybe, padėka artimiesiems, o Kalėdos siejasi ne tik su naujovėmis, bet ir su įvairesniu vaišių stalu. Anot jo, nūdienos lietuvių Kūčių stalą sudaro labiau tradiciniai patiekalai, tokie kaip istorinė kūčia, kūčiukai, grybų patiekalai, kruopos, mišrainės, o Kalėdų – įvairiai apdorota ir paruošta mėsa, vaisiai iš tolimų, šiltų kraštų, žuvų, silkių patiekalai, pyragai, šakočiai, saldumynai. 

„Šiandienos lietuviai, kaip ir XIX amžiuje, per Kalėdas labiau orientuojasi į skalsesnius, sotesnius ir pamėgtų skonių patiekalus, tad nevengia ant šventinio stalo patiekti gėrybių, įsigytų parduotuvėse, kepyklose ar kavinėse. Pastebime, kad prieššventiniu laikotarpiu visuomet ūgteli įdomesnės sudėties pyragų, saldžių vyniotinių, įvairiai paruoštos silkės, fermentuotų produktų įsigijimų skaičiai“, – tautiečių pirkinių krepšelių subtilybėmis dalijasi A. Tarnauskas. 

Pasak jo, didžiosios žiemos šventės skatina lietuvius ilgai puoselėtas tradicijas sujungti su naujomis patirtimis, ieškoti gurmaniškų posūkių, o iššūkių nestokojantis karantino laikotarpis lėmė ir kiek kitokį prekių įsigijimo pobūdį. A. Tarnauskas tikina, jog prekybininkai stengiasi apsaugoti gyventojus ir kviečia juos šventėms reikalingus pirkinius įsigyti vietinėse parduotuvėse, vengiant tolimesnių kelionių, ar apsilankyti elektroninėje parduotuvėje, nuolat siūlančioje naujovių. 

„Neaiškus periodas šalyje priverčia kitaip pažvelgti į šventes, labiau vertinti artumą su šeima, draugais bei vietos bendruomene. Žmonės vieni kitų pasiilgsta – tai yra natūralu, tačiau šiuo laikotarpiu derėtų vengti nebūtinų kontaktų. Džiugu, kad galime savo pirkėjams pasiūlyti galimybę pasinaudoti elektronine parduotuve e-gulbele.lt bei maisto pristatymu į namus. Stengiamės parodyti, kad į miestą vykti visai nėra būtina, nes visko, ko reikia, galima rasti ir visai šalia namų“, – sako UAB „Gulbelė“ vadovas. 

 

Sausio 16-oji, šeštadienis, diena su knyga

Sausio 16-oji, šeštadienis, 3 savaitė. Saulė teka 8.32 val., leidžiasi 16.26 val. Dienos ilgumas 7.54 val. Mėnulis (jaunatis). Vardadieniai: Marcelis, Norgailas, Norgailė. Savaitgalis su KNYGA 78 Lietuviškos Audio Knygos Visiškai NEMOKAMAI (atsisiųsk iškart!) Orai šiandien: Sausio 16-os dieną debesuota su pragiedruliais....

Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?

Sausis – mėnuo, kai visi dar turime entuziazmo tesėti sau duotus naujų metų pažadus. Viena sričių, kurios naujų metų pažadai beveik niekada neaplenkia – saldumynų ir desertų vartojimas. Visgi visuotinai sutariama, kad radikaliai keičiami...

Šaltis taps vis nuožmesnis, eismo sąlygas sunkina snygis

Sausio 16-os dieną debesuota su pragiedruliais. Daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis plikledis. Vakariniuose rajonuose kai kur pustys. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 6–11 m/s, pajūryje iki 13 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15, šalies vakaruose...

Horoskopai sausio 16 dienai

AVINASGalima ypatinga pažintis su svetimšaliu, visiškai svetimos kultūros žmogumi. Nors tai ir nebus draugystė visam gyvenimui, šis susitikimas pakeis jus iš esmės. Atsiverkite naujoms idėjoms, ir stebuklas gali įvykti. JAUTISVenkite kraštutinumų. Šiandien - ramybės ir...

2021 metų spalva – giedrą vasaros dangų primenanti CUMULUS (Y354)

Kompanija „Tikkurila“ metų spalva išrinko ramybę spinduliuojančią žydrą spalvą „Cumulus“ (Y354). 2021 metų spalva ir spalvų kolekcija žadina viltį ir skatina kartu projektuoti giedresnę rytdieną. Ji skelbia: „Nesustokime. Priešaky – giedras dangus.“ Kokia ji –...

Sausio 14 dieną, ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, užregistruoti 43 eismo įvykiai

Sausio 14 dieną, ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, užregistruoti 43 eismo įvykiai. Dėl neblaivaus vairuotojo kaltės – 1 įvykis (Vilniaus rajone). Viename eismo įvykyje sužeistas žmogus. Po vidurdienio, Kalvarijos savivaldybėje, kelyje Marijampolė–Kalvarija (apledėjusi danga), tiesioje įkalnėje susidūrė...

Atliktas antikorupcinis vertinimas dėl COVID-19 skiepijimo proceso

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsižvelgdama į temos valstybinę reikšmę bei aktualumą ekstremaliosios situacijos metu, taip pat reaguodama į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusią informaciją apie galimus piktnaudžiavimo atvejus, atliko teisės aktų, reglamentuojančių COVID-19 skiepijimo tvarką,...

Trys gudrybės, kurios paįvairins namų SPA

Karantino metu daugelis prisiminė namų SPA – dažniau naudoja veido kaukes, daugiau laiko skiria odos atgaivinimui bei kitomis grožį puoselėjančiomis procedūromis. Tačiau jau įprastus ritualus pravartu paįvairinti ir iš turimų priemonių sukurti procedūras, kuriomis...

Vairavimas žiemą: svarbi automobilio techninė būklė

Besikeičiančios žiemos sąlygos, gausiau iškrentantis sniegas ir žema temperatūra vairuotojus ragina būti atsargesnius kelyje, rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo. Kitas svarbus saugaus dalyvavimo eisme žiemą...

Įsigaliojo naujos mokestinės vertės NT, jo vertė paaugo dešimtadaliu

Įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės. Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo...

„Samsung“ pristatė naujausią savo flagmanų seriją  – sausio pabaigoje prasideda prekyba

Šį ketvirtadienį technologijų kompanija „Samsung“ pristatė naujausią savo flagmanų seriją – „Galaxy S21“, kurią sudaro trys modeliai: „Galaxy S21“, „Galaxy S21+“ ir „Galaxy S21 Ultra“. Be patobulintos aukščiausios klasės kamerų sistemos, šviesiausio ir išmaniausio...

Karantino smūgis verslui: ekspertų patarimai, kas gali pagelbėti sunkiu periodu

Statistika rodo, kad 2020 metų gruodį dėl sugriežtinto karantino beveik trečdalis verslo savininkų Lietuvoje susidūrė su veiklos apribojimais. Daugiausia nesklandumų patyrė paslaugų bei prekybos sektoriai, mat prastėjanti situacija šalyje privertė sustabdyti daugybės prekybos vietų...

Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?

Kompiuterio darbalaukis vieniems – šventa vieta, kur laikomos tik pačios svarbiausios nuorodos ir dokumentai, o pas kitus ir velnias koją nusilaužtų. Technologijų ekspertai pastebi, kad tvarka kompiuterio darbalaukyje gali sutaupyti daug laiko ir nervų,...

Šiandien sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena

Sausio 15-oji, penktadienis, 3 savaitė. Saulė teka 8.33 val., leidžiasi 16.24 val. Dienos ilgumas 7.51 val. Mėnulis (jaunatis). N24.lt - NAUJAS! Vardadieniai: Paulius, Skirgaila, Snieguolė, Meda, Povilas. Datos: Klaipėdos krašto diena Sausio 15 d. švenčiama Klaipėdos atgavimo diena. Klaipėda – gilios istorijos...