Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

38
Arbata su imbierų stiprina įmunitetą. Nuotrauka silviarita iš Pixabay.

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso nuo jo būklės“, – sako Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Brigita Šitkauskienė.

Gydytoja pastebi, kad negatyvios mintys, nežinia, baimė ar net panika, kilusi dėl gausybės negatyvios informacijos, sukelia ne tik psichologines problemas, bet ir silpnina imunitetą – vieną iš pagrindinių sąjungininkų šiandieninėje kovoje su COVID-19 virusu. „Šis virusas mūsų imuninei sistemai yra visiškai naujas, tačiau pažinę savo priešininko ypatumus mes galime racionaliau pasiruošti esamiems ar būsimiems susitikimams su juo. Juk į mūšį einame nusiteikus pergalei, o ne gąsdinant save gresiančiu pralaimėjimu“.

Profesorė aiškina, kad mikroorganizmui patekus į žmogaus organizmą, prasideda imuninė reakcija, vykstanti dviem etapais. Pirmiausiai tam tikros imuninės ląstelės siekia sulaikyti ligos sukėlėją ir sutrukdyti jo plitimui, o vėliau, identifikavus unikalias sukėlėjo savybes, organizmas pradeda gaminti specifiškesnius kovotojus – antikūnus.

„Vieni antikūnai pažaboja mikrobų patekimą į ląsteles, kiti – neutralizuojantieji – pažymi mikrobus ir infekuotas ląsteles, kuriuos sunaikina kiti imuniniai komponentai. Serologiniai COVID-19 testai yra pagrįsti šių antikūnų nustatymu – jie parodo, ar asmuo buvo infekuotas koronavirusu. Nors teigiamas šių antikūnų testas gali daug pasakyti apie tiriamojo asmens praeitį ir buvusį kontaktą su infekcijos sukėlėju, bet negali nupasakoti ateities. Mokslininkai kol kas dar nežino, ar antikūnai prieš šį virusą gali mus apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo COVID-19 infekcija ir kiek ilgai ši apsauga galėtų tęstis“, – sako prof. B. Šitkauskienė.

Tačiau antikūnai nėra vieninteliai imuninės sistemos ginklai. T-limfocitai – taip pat svarbios imuninio atsako ląstelės. Tarp daugelio pagalbinių funkcijų, T-limfocitai padeda jauniems B-limfocitams subręsti ir tapti antikūnus gaminančiomis mašinomis.

„T-limfocitai yra galingi individualūs kovotojai, gebantys sustabdyti pavojingų mikroorganizmų plitimą po visą organizmą. Jie nulemia ląstelinį imuninį atsaką, kuris yra labai svarbus apsaugant tiek nuo virusų, tiek nuo tuberkuliozės sukėlėjų ar grybelių, – aiškina prof. B. Šitkauskienė. – Pastebima, kad šalyse, kuriose yra visuotinis skiepijimas nuo tuberkuliozės, sergamumas COVID-19 – mažesnis, taip pat mažiau sunkių sirgimo atvejų. Skiepijant nuo tuberkuliozės, suaktyvinami T-limfocitai – jie reikšmingi apsaugant organizmą ir nuo virusinių infekcijų, tikėtina ir nuo COVID-19 viruso, tačiau mokslininkai šiuo metu atlieka detalesnius tyrimus, galinčius patvirtinti ar paneigti šią hipotezę“.

Pasaulio sveikatos organizacija organizuoja tarptautinį galimų vakcinų prieš COVID-19 klinikinį tyrimą, kuriame dalyvauti pakviesti ir Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos specialistai. „Mums tai – svarbus įvertinimas, džiaugsimės galėdami prisidėti prie šio reikšmingo tyrimo, kuris galbūt bus kertinis pergalėje prieš COVID-19“, – teigia prof. B. Šitkauskienė.

Kas stiprina imunitetą?

„Subalansuota mityba, darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų priežiūra ir rūpinimasis savimi ne tik susirgus, o ištisus metus, – visa tai stiprina mūsų imunitetą ar palaiko jo gerą būklę, o prireikus padeda jam kovoti su ligos sukėlėjais“, – pataria gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Brigita Šitkauskienė.

Kauno klinikų informacija