Vidurinė klasė Lietuvoje: kiek reikia uždirbti „į rankas“?

Ar jau skaitėte?

Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus. Tačiau atotrūkis tarp gaunamų ir norimų pajamų išlieka didelis – „Swedbank“ inicijuotos apklausos duomenimis, vidurinės klasės atstovai norėtų uždirbti vidutiniškai 50 proc. daugiau nei uždirba dabar, o jų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis sumažėjo.

- Reklama -

„Didžioji dalis vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų kasdienius poreikius gali patenkinti be didesnių sunkumų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie jaučia visišką finansinį komfortą. Žvelgdami į ateitį žmonės nori ne tik išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį, bet ir greičiau įgyvendinti finansinius tikslus, sukaupti didesnį rezervą ar daugiau investuoti“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Žmonės vasarą vaikšto Palangos centre
Palangos vasara: žmonių pilnos gatvės kurorto centre. Nuotrauka Irmanto Dauginčio.

Lūkesčiai skiriasi priklausomai nuo grupės: žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai norėtų uždirbti 71 proc. daugiau, aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys – 34 proc. daugiau, o nepasiturintys respondentai – net 91 proc. daugiau.

Kaip rodo apklausa, vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų pasitenkinimas pajamomis šiemet sumažėjo. Pasitenkinimą lemia ne tik gaunamas atlyginimas, bet ir tai, ką už jį galima nusipirkti.

„Šiemet kiek išaugusi infliacija suvalgė dalį atlyginimų augimo, todėl natūralu, kad pasitenkinimo jausmas sumenko, net jei formaliai vidurinė klasė padidėjo“, – priduria vyresnioji „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

- Reklama -

Gyventojų nuomone, vidurinė klasė prasideda nuo 1500 eurų „į rankas“

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
Jūratė Cvilikienė: vidurinė klasė siekia didesnio finansinio saugumo. Bendrovės nuotrauka.

Tyrimas taip pat atskleidė, kokias pajamas gyventojai sieja su vidurinės klasės statusu. Daugiausiai respondentų nurodė, kad  žmogų vidurinei klasei jau galima priskirti tuomet, kai jo mėnesio pajamos siekia 1500 –  2000 eurų „į rankas“. Tuo tarpu pirmą kartą atliekant tokią apklausą 2018 metais, įvardijama suma buvo 1000 – 1900 eurų. Šių metų apklausoje respondentai taip pat išreiškė nuomonę, kad daugiau kaip 3000 eurų per mėnesį uždirbantis žmogus jau peržengia vidurinės klasės ribą.

Vis dėl to tai, kad žmogus save laiko ar nelaiko vidurinės klasės atstovu, ne visada sutampa su oficialioje statistikoje naudojamais skaičiavimais. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Tai reiškia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1060 – 2520 eurų atskaičius mokesčius.

„Vadovaujantis EBPO apibrėžimu, vidurinė klasė Lietuvoje stabiliai auga ir šiemet, remiantis „Sodros“ duomenimis, pasiekė rekordinius 57 proc. Vis dėlto šis rodiklis matuoja tik dirbančiuosius – jis neapima nei bedarbių, nei su individualia veikla ar verslo liudijimu dirbančių gyventojų, kurių pajamos augo kiek lėčiau nei dirbančiųjų pagal darbo sutartis“, – atkreipia dėmesį G. Ilekytė.

Nuosavas būstas – svarbiausias vidurinės klasės atributas

Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
Greta Ilekytė: vidurinė klasė Lietuvoje pasiekė rekordinį lygį. Bendrovės nuotrauka.

Gyventojų nuomone, pajamos nėra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, kuris apibrėžia vidurinę klasę. Net 62 proc. respondentų pačiu svarbiausiu vidurinės klasės atributu įvardijo nuosavą būstą. Beveik pusė (47 proc.) mano, kad vidurinės klasės atstovas turėtų galėti visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) svarbiu atributu laiko gyvenimą be skolų, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) – sukauptą 3–6 mėnesių finansinį rezervą.

„Galimybė turėti nuosavą būstą gyventojams išlieka itin svarbi. Didelė dalis (27 proc.) respondentų taip pat nurodė, kad staiga gavus 10 tūkst. eurų nenumatytų pajamų, jas nukreiptų į būsto atnaujinimą. Kartu daugėja ir gyventojų, kurie pirmiausia rinktųsi investuoti – tokių dalis nuo 24 proc.  išaugo iki 26 proc. šiemet. Tai rodo, kad finansiniai prioritetai pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių siekia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir kaupti ilgalaikį finansinį turtą bei taip stiprinti savo finansinę sveikatą“, – sako J. Cvilikienė.

Jaunimas vidurinei klasei save priskiria dažniau

Kaip rodo tyrimas, dažniausiai save vidurinei klasei linkę priskirti jauni, 18-35 metų šalies gyventojai, o rečiausiai – vyresnio amžiaus respondentai. Tai atspindi ne tik objektyvius pajamų skirtumus, bet ir skirtingą savo finansinės padėties bei ateities galimybių vertinimą.

„Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, jaunų, 25-35 metų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra maždaug penktadaliu didesni nei 51–64 metų amžiaus grupės gyventojų. Didesnes pajamas jiems dažnai leidžia užsitikrinti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos žinios, taip pat didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. Be to, jaunesni gyventojai dažniau dirba sparčiai augančiuose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Negana to, tikėtina, kad jų požiūrį į savo socialinę padėtį formuoja ne vien dabartinės pajamos, bet ir didesnis tikėjimas savo ateities galimybėmis bei karjeros perspektyvomis“, – komentuoja G. Ilekytė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. gegužės mėn. pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1022 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Šis turinys parengtas komercinio bendradarbiavimo pagrindu.
Straipsnyje gali būti pateikiamos partnerių nuorodos, už kurias portalas gali gauti komisinį atlygį.
Redakcija nėra susijusi su šio turinio rengimu ar publikavimu.
spot_img
Advokatas Laurynas Lukošiūnas, „HubLegal“ vadovaujantis partneris.

Po staigaus „Mere“ parduotuvių uždarymo – žinia iš advokatų: telkia nuo vadovų neatsiskaitymo nukentėjusius...

Po staigaus „Mere“ parduotuvių uždarymo advokatų kontora „HubLegal“ kviečia nuo neatsiskaitymo nukentėjusius tiekėjus jungtis ir ginti savo interesus.
Vyras su šalmu ir apsauginiais akiniais žiūri į atidarytą elektrinį skydinį su daugybe laidų ir jungiklių.

„ONDE“ pasirašė sutartį dėl naujos elektros pastotės projektavimo ir statybos Lietuvoje

Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ONDE“ pasirašė sutartį dėl 33/330 kV elektros pastotės projektavimo ir statybos Lietuvoje. Tai dar vienas etapas vystant naują vėjo elektrinių parką šalyje.
Šiuolaikinis gyvenamasis pastatas su dideliais langais ir medžiais prie gatvės

Be kainos ir lokacijos: kokios būsto savybės lietuviams yra svarbiausios?

Kokį būstą lietuviai rinktųsi, jei pinigai neribotų pasirinkimo? Apklausa atskleidė, kad svarbiausia – ne prabanga, o erdvė, kokybiška apdaila, saugumas ir jauki aplinka.
Keletas desertų stiklinaitėse su baltu kremu ir ant viršaus dedamomis braškėmis.

Greiti desertai be orkaitės: vasaros skonis už gerą kainą

Ieškote greito ir nebrangaus deserto karštoms vasaros dienoms? „Rimi“ dalijasi dviem paprastais receptais be kepimo – su varške, grietine ir sezoninėmis uogomis. Jie padės sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Du išmanieji laikrodžiai, vienas baltas su minimalistiniu ekranu, kitas tamsus su išsamia analogine rodymo sąsaja.

„Samsung“ pristatė naujus „Galaxy Watch“ laikrodžius: kasdieniam naudojimui ir ambicingiems sporto tikslams skirtus modelius

„Samsung“ pristatė naujus išmaniuosius laikrodžius „Galaxy Watch9“ ir „Galaxy Watch Ultra2“. Naujieji modeliai siūlo pažangesnes sveikatos stebėjimo funkcijas, dirbtinio intelekto rekomendacijas bei sprendimus tiek kasdieniam naudojimui, tiek aktyviai sportuojantiems.
Du sulankstomi mobilieji telefonai, vienas rodantis grupės draugų nuotrauką, kitas – vienos moters portretą.

„Samsung“ pristatė naujos kartos sulenkiamus „Galaxy“ telefonus: plonesni, patvaresni ir dar išmanesni

„Samsung“ pristatė naujos kartos sulenkiamus išmaniuosius telefonus – „Galaxy Fold8“, „Galaxy Fold8 Ultra“ ir „Galaxy Flip8“. Plonesni, lengvesni modeliai siūlo daugiau dirbtinio intelekto funkcijų, patobulintą konstrukciją ir jau netrukus pasieks Lietuvos pirkėjus.
Rankose laikomi du tortilijų suktinukai su mėsa, daržovėmis ir padažu

Ne tik šašlykai: pakvieskite draugus į meksikietišką tacos vakarėlį

Vietoje įprastų šašlykų – tacos vakarėlis. „Rimi“ dalijasi idėja, kaip vasarą nebrangiai pavaišinti šeimą ar draugus, o pagrindiniu akcentu paversti sultingus tacos su kiauliena.
Žmonės apsirengę viduramžių kostiumais, kai kurie ant arklių, lauke žiūrovų fone.

Lietuvos delegacija sugrįžo iš 2026 metų Žalgirio mūšio metinių minėjimo Grunvalde

Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubai ir Lietuvos kariuomenės atstovai sugrįžo iš Grunvaldo, kur dalyvavo Žalgirio mūšio metinių minėjime. Tarptautinis renginys dar kartą priminė gyvosios istorijos, pilietiškumo ir Lietuvos istorinio paveldo svarbą.
Ant medinio stalo stovi stiklinė pieno, molinis ąsotis, dubuo varškės, duonos riekė ir kiaušinis

Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta

Baltymais praturtintų produktų parduotuvėse vis daugiau. Gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, kodėl ši tendencija išpopuliarėjo, kam iš tiesų reikia daugiau baltymų ir kodėl vien baltymingi produktai dar negarantuoja sveikesnės mitybos.
Kreminiai makaronai su rikota, cukinijomis ir vyšniniais pomidorais

Kai norisi skaniai ir nebrangiai: kreminiai makaronai su rikota ir vasaros daržovėmis

Ieškote greitos vakarienės visai šeimai? Kreminiai makaronai su rikota, cukinijomis ir pomidorais paruošiami vos per pusvalandį, o skonis nustebins net išrankiausius.
Lietuvos delegacija ruošiasi dalyvauti 2026 metų Žalgirio mūšio metinių minėjime Grunvalde

Lietuvos delegacija ruošiasi dalyvauti 2026 metų Žalgirio mūšio metinių minėjime Grunvalde

2026 m. liepos 16–19 d. Grunvalde (Lenkija) vyks vienas didžiausių viduramžių istorijos renginių Europoje – Žalgirio mūšio metinių minėjimas. Lietuvos delegacija, istorinės rekonstrukcijos klubai ir Garbės sargybos kuopa dalyvaus įspūdingoje mūšio inscenizacijoje, pristatys Lietuvos paveldą ir puoselės gyvosios istorijos tradicijas.
Valstybinės žemės ūkio paskirties laukai iš paukščio skrydžio

Valstybinės žemės pardavimas muša rekordus

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį už valstybinės žemės pardavimą surinkta 48,46 mln. eurų. Tai daugiau nei 91 proc. visų 2025 metų pajamų ir net 21,43 mln. eurų daugiau nei prieš metus.
Prekių lentynos su kainų ženklais viduje parduotuvės.

Planuojantiems atostogas – gera žinia iš „Iki“: šiems produktams taikomos didelės nuolaidos

Liepos atostogų įkarštyje „Iki“ skelbia daugiau nei 3 tūkst. akcijų. Pigiau kainuos lašiša, kiauliena, lietuviški agurkai, bulvės, varškė ir daugelis kitų vasaros produktų.
„Iki“ parduotuvėje pristatoma akcija, kurios metu kasdien dovanojama 300 eurų vertės dovanų kortelė maisto produktams.

„Iki“ dovanoja po pilną šaldytuvą maisto – kasdien laimės vis kitas pirkėjas 

Visą liepą „Iki“ pirkėjai kasdien gali laimėti 300 eurų vertės dovanų kortelę maisto produktams. Sužinokite, kaip dalyvauti akcijoje ir padidinti savo galimybes laimėti.