16.9 C
Zarasai
2026 / 07 / 15

Nerijus Mačiulis. Ką ir kaip vysimės dabar?

Ar jau skaitėte?

Pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių Lietuvos progresas pastaraisiais metais pralenkė visas regiono valstybes. Populiarėja nuomonė, kad nebereikia lygiuotis į užnugaryje likusią Estiją, reikia naujų tikslų ir aukščiau iškeltų kartelių. Vis tik, po švytinčiu Lietuvos fasadu, lieka nemažai pelėsio, kurio neišnaikinus, sunku tikėtis pavyti turtingiausias ir pažangiausias Europos Sąjungos (ES) valstybes.

- Reklama -

Stojant į ES, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių BVP, tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų bei perkamosios galios skirtumus), sudarė vos trečdalį ES vidurkio. Šiemet šis vidurkis mums pasiekiamas ranka – nuo ES vidurkio atsiliekame vos 10 proc. 

Nerijus Mačiulis. ELTA
Nerijus Mačiulis. ELTA

IMD pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva šiemet pakilo į 21 vietą, lenkia visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir kvėpuoja į nugarą tokioms valstybėms kaip Liuksemburgas ar Vokietija. Pagal kai kuriuos šio reitingo kriterijus – verslo efektyvumą, žmogiškojo kapitalo kokybę, technologijų skvarbą, pasiruošimą ateities iššūkiams – Lietuva yra dar aukštesnėje reitingo vietoje. 

Kaip šis didėjęs Lietuvos konkurencingumas ir BVP augimas palietė gyventojus? Pastarąjį dešimtmetį atlyginimai augo vidutiniškai 9,7 proc. per metus, panašus buvo ir pensijų augimas.  Pagal tai, kokią dalį BVP sudaro darbo užmokestis Lietuva pralenkė ne tik ES vidurkį, bet ir tokias valstybes kaip Švediją. Šiuo metu Lietuvoje atlyginimai sudaro 51 proc. BVP, o Švedijoje – 47,5 proc. BVP. Žinoma, valandinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar yra perpus mažesnis nei Švedijoje, bet dar labiau atsilieka ir vieno darbuotojo sukuriamas BVP. 

Spartų lietuvių pajamų ir jų perkamosios galios augimą iliustruoja ir vartojimo statistika. Pagal vienam gyventojui tenkantį faktinį individualų vartojimą (apimantį ir asmeninėmis lėšomis įsigytas ir iš valstybės nemokamai gaunamas paslaugas) lenkiame visas kaimynines valstybes, bet ir, pavyzdžiui, Graikiją ir Portugaliją. Tiesa, apie šias dvi valstybes jau senokai pagalvojame tik tada kai kalba eina apie atostogas, o ne apie pragyvenimo lygį, kurį norime pasiekti.

Vis tik tokia Lietuvos darbo užmokesčio ir BVP santykio lyderystė mums siunčia labai aiškią žinutę – atlyginimų augimas remiasi į BVP lubas. Jei atlyginimų augimas ateityje ir toliau lenks produktyvumo bei BVP augimą, to pasekmė bus tik didesnė infliacija, prarandamas eksportuotojų konkurencingumas, galintis vesti ir prie didesnio nedarbo lygio. 

- Reklama -

Jei tokiu scenarijumi patikėti sunku, užtenka pažiūrėti į Estiją. Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys išaugo trečdaliu. Estijos – liko ten, kur buvo 2019 metais. Vidutinis realus estų atlyginimas (po mokesčių ir atsižvelgus į infliacijos poveikį) taip pat yra mažesnis nei buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje; Lietuvoje per tą patį laikotarpį realūs atlyginimai išaugo 26 procentais. Vis tik Estijoje šiemet jau matome pramonės ir visos ekonomikos atsigavimo ženklus. Tuo metu daugėja ženklų, kad sparčiai augant darbo sąnaudoms Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas blėsta, o kai kuriais atvejais jau prarandamos ir eksporto rinkos.

Deja, spartus pajamų augimas kol kas neatsispindėjo gyventojų finansinio turto statistikoje. Ilgą laiką lietuvių taupymo norma buvo labai žema – beveik visos pajamos buvo skiriamos vartojimui, o ne taupymui. Todėl pagal turimą finansinio turo ir BVP santykį mes esame priešpaskutinėje vietoje ES. Pensijų ir investiciniuose fonduose bei tiesiogiai akcijose ir kituose vertybiniuose popieriuose lietuviai sukaupę tik 17 proc. BVP.  Palyginimui, estai ir latviai – tokio finansinio turto turi apie 25 proc., o švedai – net 170 proc. BVP. Jei kitais metais polinkis vartoti vėl laimės prieš poreikį kaupti ateičiai, galime nusiristi į paskutinę vietą ES.

Lengva priprasti prie kasmet dviženkliais tempais augančio minimalaus ir vidutinio atlyginimo, dar sparčiau didėjančių socialinių išmokų; ypač jei tas nepertraukiamas progresas tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Tačiau negalima įtikėti, kad tai savaiminis ir nesustabdomas procesas. 

Besidairant į lyderius, galima pasimokyti iš tų, kurie užmigo ant laurų ir pasinėrė į dešimtmečius trunkantį dekadansą. Praėjusio dešimtmečio Graikijos agonija iliustruoja kaip nesuvaldyta korupcija, silpnos valstybinės institucijos ir politikų trumparegiškumas gali nuvesti valstybę prie bankroto ribos, milžiniško nedarbo ir skurdo. 

Ne mažiau iškalbinga yra Italijos agonija – senėjanti visuomenė, populizmas, populiacija ir politinis nestabilumas (vien praėjusį dešimtmetį ji turėjo 7 vyriausybes), biurokratija, korupcija, teismų neefektyvumas, silpna švietimo sistema, įšalęs produktyvumo augimas ir kitos problemos atsispindi ir jos ekonominiuose rodikliuose. Prieš tris dešimtmečius Italijos BVP tenkantis vienam gyventojui buvo beveik toks pats kaip Švedijos ir ES vidurkį viršijo 30 procentų. Šiemet jis jau nebesiekia ES vidurkio ir yra tik vos 5 proc. didesnis nei Lietuvos. Vidutinis realus atlyginimas (atsižvelgus į kainų lygį) Italijoje šiuo metu yra mažesnis nei buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje. 

Nepaisant to, kad Estijos BVP per pastaruosius penkerius metus visai nepaaugo, vis dar nemažai galima pasimokyti ne tik iš jos klaidų, bet ir pasiekimų. Estija išlieka pirmoje tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse, pagal korupcijos suvokimo indeksą lenkia Vokietiją, užnugaryje mus paliko inovacijų reitinguose, įsitvirtino pažangiausių pasaulio valstybių penketuke pagal moksleivių gebėjimus (kol Lietuva trinasi tarp EBPO vidutiniokų ir kol kas opiausias spragas spendė tik… nuleisdama kartelę tiems kam per sunku). 

Net ir džiaugiantis iki šiol pasiektu Lietuvos progresu, reikia pripažinti, kad prasibrauti į konkurencingiausių pasaulio valstybių dešimtuką, kuriame dominuoja Šveicarija, Singapūras ir kai kurios Šiaurės šalys, yra labai nelengva užduotis. Susireikšminti ir užriesti nosį, o ne galvoti kaip išspręsti visas šias problemas, būtų daug kainuosianti klaida. 

Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Naujienų agentūros ELTA informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujienų agentūra ELTA“ sutikimo neleidžiama.

ELTA logotipas

spot_img
Valstybinės žemės ūkio paskirties laukai iš paukščio skrydžio

Valstybinės žemės pardavimas muša rekordus

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį už valstybinės žemės pardavimą surinkta 48,46 mln. eurų. Tai daugiau nei 91 proc. visų 2025 metų pajamų ir net 21,43 mln. eurų daugiau nei prieš metus.
Prekių lentynos su kainų ženklais viduje parduotuvės.

Planuojantiems atostogas – gera žinia iš „Iki“: šiems produktams taikomos didelės nuolaidos

Liepos atostogų įkarštyje „Iki“ skelbia daugiau nei 3 tūkst. akcijų. Pigiau kainuos lašiša, kiauliena, lietuviški agurkai, bulvės, varškė ir daugelis kitų vasaros produktų.
„Iki“ parduotuvėje pristatoma akcija, kurios metu kasdien dovanojama 300 eurų vertės dovanų kortelė maisto produktams.

„Iki“ dovanoja po pilną šaldytuvą maisto – kasdien laimės vis kitas pirkėjas 

Visą liepą „Iki“ pirkėjai kasdien gali laimėti 300 eurų vertės dovanų kortelę maisto produktams. Sužinokite, kaip dalyvauti akcijoje ir padidinti savo galimybes laimėti.
Mergina telefone žiūri socialinius tinklus ir vasaros atostogų nuotraukas

Ekspertai: socialiniai tinklai meluoja

Socialiniuose tinkluose vasarą matome keliones, festivalius ir tobulas akimirkas. Ekspertai paaiškina, kodėl tai nėra visa realybė ir kaip apsaugoti savo emocinę savijautą.

Perki iš „Temu“ ar „Shein“? Laukia naujas 3 eurų mokestis

Nuo trečiadienio ES įsigaliojo naujas 3 eurų muitas kiekvienai prekių rūšiai siuntose iki 150 eurų iš trečiųjų šalių. Štai kada mokestis bus taikomas ir kaip jis gali padidinti galutinę užsakymo kainą.
Martins Sulte Mintos

Lietuvos gyventojų indėliai per metus augo iki 30,6 mlrd. eurų, bet palūkanos išlieka žemos

Lietuvos gyventojų indėliai bankuose pasiekė 30,6 mlrd. eurų, tačiau ekspertai perspėja – vien taupyti šiandien gali nebepakakti, jei norima ilgainiui auginti sukauptą turtą.
Mėlyno automobilio priekinio rato ir dalies sparno detalė.

Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?

Draudimo bendrovės BTA duomenys atskleidžia, kurių markių automobiliai dažniausiai atsiduria vagių taikiklyje. Ekspertai įspėja – vien gamyklinės apsaugos šiandien gali nebeužtekti.
Kelias matomas pro automobilio priekinį stiklą su vairuotojo ranka ant vairo, kalnuotas peizažas fone.

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Planuojate kelionę automobiliu po Europą? Draudimo ekspertai perspėja – net trumpas sustojimas gali baigtis vagyste, o nuomotas automobilis sukelti netikėtų išlaidų.
Automobilinė alyva servise – specialistai pataria senam varikliui rinktis gamintojo rekomenduojamą alyvą.

Tirštesnė alyva senam varikliui? Populiarus sprendimas gali kainuoti brangiai

Ar didelė automobilio rida reiškia, kad laikas pilti tirštesnę alyvą? Specialistai perspėja – populiarus sprendimas gali ne apsaugoti, o dar labiau pakenkti varikliui.
Professional using the LinkedIn mobile app on a smartphone, illustrating a LinkedIn personal branding strategy.

Best Leading LinkedIn Digital Marketing Agency in 2026

Learn how a LinkedIn personal branding strategy helps professionals build credibility, increase visibility, optimize their profiles, and create content that supports long-term career and business growth.
Elektra, kainos, deklaravimas

Iki rytojaus privalote deklaruoti skaitiklių rodmenis – kitaip galite mokėti daugiau

VERT primena – iki 2026 m. birželio 30 d. būtina deklaruoti elektros ir gamtinių dujų skaitiklių rodmenis. Pavėlavus už birželio mėnesį suvartotą energiją gali būti taikomi nuo liepos 1 d. įsigaliojantys nauji tarifai.
Du Xiaomi išmanieji telefonai guli ant žalios vejos šalia mėlynos rankšluosčio dalies ir mėlynos stiklinės butelio

Nematytos atostogų ir kasdienybės detalės: kodėl teleobjektyvas telefone keičia fotografijos taisykles?

Geras teleobjektyvas leidžia fotografuoti natūraliau, išlaikyti aukštą kokybę ir užfiksuoti akimirkas, kurių pagrindinė telefono kamera dažnai neperteikia.
Kepta duona su česnaku ir čederio sūrio padažu

Legendinė kepta duona su netikėtu priedu: paragavę kitaip nebenorėsite

Artėjant Joninėms lietuviai vėl renkasi vieną mėgstamiausių užkandžių – keptą duoną. Šįkart siūloma ją pagardinti sodriu čederio sūrio padažu.
Parduotuvės viduje matomos lentynos su prekėmis ir geltonos etikečių ženklai su užrašu super kaina.

Nuo arbūzų iki grilio mėsos: „Iki“ pataria, kaip prieš Jonines sutaupyti šventiniam stalui

Prieš Jonines pirkėjai dar skuba į parduotuves. Šią savaitę kiaulienos sprandinė kainuoja 3,49 Eur, o arbūzai – vos 0,69 Eur už kilogramą.